Interneto puslapio peržiūrų skaičius

2016 m. gegužės 16 d., pirmadienis

Nuo dabar




Nuo šiandien aš:

1. Būsiu geresnė Jam
2. Nebesigraušiu dėl praeities klaidų ir nesėkmių
3. Dar labiau mylėsiu savo artimuosius ir draugus. 
4. Susirasiu daugiau pomėgių.
5. Skaitysiu daugiau knygų ir sportuosiu.
6. Nebejausiu neigiamų jausmų.
7. Pildysiu svajones!

2014 m. spalio 20 d., pirmadienis

Samanų žaluma





                                                                                                                © Švelnus Vėjas

Man, kaip fotografijai prijaučiančiai asmenybei, tikrai labai sunku buvo išsirinkti fotografą. Taip, atrodė vis dar anksti tai daryti...Bet, patikėkite manimi, tai padaryti buvo pats laikas ir vos ne per vėlu.

Žinoma... Lino Dambrausko darbai nuostabūs. Bet kaina. Ji įkandama nebent Valančiūnui ir dar vienai kitai daugiau ar mažiau žinomai personai, nes ji apibrėžiama jau ne trimis, o bent keturiais nuliais.

Taigi. Reikėjo kažkokiu stebuklingu būdu surasti aukso viduriuką. Ir tikiu, kad man pavyko atrasti ne tik puikią fotografę, bet ir nuoširdų savo darbą ir pasaulį mylintį žmogų. Ačiū, Švelnus Vėjau.

2014 m. spalio 19 d., sekmadienis

Šoksiu iki ryto




Po bažnyčios - pokylio vieta. Tai buvo mano didžiausia baimė. Surasti vietą, kuri iki kaulo smegenų patiktų ir nekeltų abejonių. Prisipažinsiu - Kaune ir aplink jį nieko gero (tiksliau, tinkamo) neradom. Tačiau visada reikia atsiminti, kad ir ko ieškotume, reikia ieškoti arčiau namų. Ir vis dėl to suradom, nors buvom praradę paskutinę viltį.

Nuoširdžiai pasakysiu - nekantraudama laukiu tos dienos, kai su savo artimaisiais ir draugais švęsiu savo laimę.

Perskaityk J. Erlicko knygą "Mano meilė stikliniais kaliošais", pažiūrėk filmą "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ir paklausyk "Tokio Hotel - Love who loves you back". Pamąstyk apie meilę ir apie tai, kokių skirtingų spalvų ji gali būti.

2014 m. spalio 14 d., antradienis

Nemadinga bažnyčia




Taigi, pirmas kunigo klausimas, paklausus, ar data laisva, buvo "Kodėl pasirinkote tokią nemadingą bažnyčią?".
Ogi todėl, kad tie, kurie renkasi didingas arba madingas bažnyčias, dažniausiai nesuvokia tikrosios tos dienos prasmės. Aišku, tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl mes pasirinkome būtent šv. Antano bažnyčią Kaune. Tiesiog mes ruošiamės ją aplankyti kur kas dažniau nei tie, kurie taip daugiau ir nenuėjo į Prisikėlimo ar į Palangos bažnyčią (nes mat ji už kelių šimtų km, ir tuoktis būtinai reikėjo trenktis ten, nes juk madinga, šalia jūra ir dar galima nusipirkti cukrinės vatos ir su ja nusifotografuoti...ach).
Galima susituokti bet kurioje vietoje (ypač dabar, kai prie paplūdimio jau leidžiama nusitempti tas nuomojamas arkas kad prie jūros kranto ar į nacionalinį parką), tačiau esmė vis tiek ne ta. Tai tiek.

Kol kas.

2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Sužadėtuvės





Vieną rugpjūčio dieną jis man užmovė žiedelį. Ir nuo tada jis blizga primindamas, kad didžiausia laimė pasaulyje - meilė.

Tikiuosi, kad ir kitą rugpjūtį prisieksiu meilę levandų kvapo apsupty. Ir pradedu tam po truputį ruoštis.

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Geri dalykai




...Nes viskas išsipildo, tik reikia svajoti, tikėti ir niekada neklausyti, ką sako kiti labai pikti žmonės aplinkui. 
Visą laiką reikia atsiminti, kad jų pyktis graužia juos pačius ir visada atsukti blogiems dalykams nugarą. Niekada nebijoti melo, piktų žodžių ir pavydo. Tie, kurie tai skleidžia, neverti mūsų baimės ir susirūpinimo...

Tegul gerus žmones visada lydi tik geri dalykai.


2014 m. liepos 28 d., pirmadienis

Išlikti sausam baloje




Narkotikų pardavėjai dažniausiai savo prekės nevartoja.
Dažniausiai.
Ir jei viena diena juoda, kita gali būti dar juodesnė.
Bet visada sakysiu, kad šviesa egzistuoja. 
Kitaip tiesiog ir nežinotume, kas yra tamsa.
Pasaulis gražus.
Tik kai kurių žmonių vidus - ne.

2014 m. liepos 25 d., penktadienis

Tikėjimas ir pasitikėjimas




Niekada nepasitikėk nė vienu žmogumi. Net ir tuo, kurį myli. Jie labiausiai ir įskaudina. Kai kažką padaro mums nesvarbus žmogus, mums ir turėtų būti visai nes-var-bu. Tiesiog reikia pasitikėti tik savimi. O kitais - ne. Tai viena pagrindinių gyvenimo taisyklių. Mylimais žmonėmis užtenka tikėti.

2014 m. liepos 19 d., šeštadienis

2014 m. liepos 13 d., sekmadienis

Sielos džiaugsmai




Vakar vakare po ilgos pertraukos girdėjau svirplių dainas.
Buvo gera.
Ir labai laukiu rugpjūčio.
Tada danguje galima pamatyti daugiausiai žvaigždžių.
Tereikia pakelti galvą.
Šiuolaikinis žmogus kartais jau net to nebesugeba.

2014 m. gegužės 17 d., šeštadienis

Kažkas negerai




Nenoriai, labai nenoriai išėjo žiema. Tačiau liūdesys - ne.
Kodėl paskutiniu metu sapnuoju tokius sapnus, po kurių, atsibudus, ypatingai džiaugiuosi, kad tik sapnavau?
Kažkas negerai. Kažkas negerai.

2014 m. balandžio 8 d., antradienis

Ledai su braškėmis ir šokoladu ir vanile ir...




Esu laiminga kaip vaikas.
Ko daugiau žmogui reikia?
Lietus man tik džiaugsmas. Jaučiu jo kvapą. Aš mėgstu lietaus kvapą.
Kiekvieną dieną visas savo problemas paspiriu po lova. Tik jų akys blizga net tamsoj. Kaip baubų, kurių bijodavau (tebebijau).

Aš gyvenu DABAR. Dabar ir tik dabar.
Užsimaniau ledų. Ir eisiu pirkt ledų. Man visiškai tas pats, kad lauke šlapia, kad dabar 8 valanda ryto. Aš labai noriu ledų. Su braškėmis. Ir šokoladu. Ir vanile.

2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Tipu tapu į svajones




Daug dariau, daug stengiausi, daug dirbau. Dabar padariau mažą pauzelę ir tik žiūriu iš šalies.
Tipu tapu į svajones.
Reikia nusibrėžti darbo ir poilsio ribas. Tik taip pasiekiama harmonija. 
Trijų aštuonetų taisyklė. 8 valandos miego, 8 val darbo, 8 valandos malonumų.
Netikiu tais, kurie sako, kad nieko nespėja. Gal tiesiog nenori spėti.

... Jis neatėjo man įteikt gėlės ar bent pakštelt į skuostą vasario 14 dieną, nes vasario 15 dieną jam buvo medicinos ciklo egzaminas. Gal iš dalies ir dėl šios kvailos ir keistos priežasties aš jau seniai ne be su juo...

2014 m. kovo 17 d., pirmadienis

Meilė gyvenimui




Švari sąžinė – patogiausia pagalvė
Mano pagalvė pati minkščiausia ir puriausia.
Stipriai ginasi tas, kuris kaltas. Todėl patylėsiu.
Sėkmės tiems, kuriems čiuožia stogas...

Kartais ir nesuprasi, kur ritasi pasaulis.
Svarbiausia nenusiristi kaip žmogui.
Meilė išgelbės pasaulį? Ne.
Išgelbėsim mes, mylėdami gyvenimą.

2014 m. kovo 8 d., šeštadienis

Darbo pokalbis su... Google?




Poryt esu kviečiama į darbo pokalbį su Google atstove. Pati netikiu. Bet tai įrodo, kad svajonės pildosi. Bent jau iš dalies!

Vakar ryte pamačiau laikinos pozicijos darbo pasiūlymą Lietuvoje. Ai, galvoju, galvos juk niekas nenuraus. Per labai trumpą laiką (pati tuo stebiuosi) išverčiau savo CV į anglų kalbą ir išsiunčiau elektroninį laišką. Be jokių motyvacinių tekstų ir skiedimų. Vos su keliais sakiniais. Ir ką Jūs manote? Per valandą gaunu atsakymą - esu kviečiama video pokalbiui specialiai man paskirtu laiku!

Nežinau, kaip man seksis. Galbūt jaudulys viską viską sugadins. Bet esu laiminga vien dėl galimybės pabandyti. Žinau, kad įgausiu neįkainojamos patirties. Ir tiesiog noriu pasidžiaugti kartu, kad gyvenimas kasdien siūlo šimtus galimybių. Tik reikia jomis naudotis. Kiekvienas iš mūsų atsakingas už savo laimę. Ne, aš nesakau, kad karjera suteikia laimę. Tai yra tik laimės dalis. Visada maniau, kad šeima yra didžiausia gyvenimo vertybė. Ir nieko nėra už ją brangiau. Tai pati svarbiausia laimės dalis, sudaranti mažiausiai 99 proc. laimės. Visa kita - tai žmogaus pasirinkimas. Kiekvienos asmenybės vertybės.

2014 m. kovo 4 d., antradienis

Mirties baimė




Sakoma, kad kartą per gyvenimą žmogų aplanko stipri mirties baimė. Tai dažniausiai nutinka vaikystėje, trunka įvairų laikotarpį. Ir man taip buvo. Beveik visą savaitę apie nieką kitą daugiau negalvojau, tik apie mirtį. Kaip atsidursiu giliai po žeme, kaip mano kūną valgys kirminėliai ir aš matysiu, kaip gyvena man brangūs žmonės. Paskui ėmiau ir pamiršau.
Įdomu kodėl ta baimė grįžo vėl? Matyt jau reikia dvasiai pailsėti nuo visų žemiškų sunkybių. Tos sunkybės kaip švino akmenukai tempia mano sielą žemyn... žemyn... žemyn... Sakau, esu laiminga, kai turiu kur eit. Bet kartais norisi sustot. Tiesiog bukai pagulėt pievoje. Kaip seniau... 

2014 m. vasario 17 d., pirmadienis

Degtukas




Ilgiausias pyktis per visą mano gyvenimą truko gal 15-20 minučių, jei ne trumpiau. Tuo metu aš už save neatsakau. Galiu apkumščiuot ir apšaukt. Tačiau po to ateina štilis. Pamirštu viską, kas buvo. Atleidžiu dar tą pačią dieną. Ir atsiprašau. Visada atsiprašau. Nes man negėda atsiprašyti. Aš nenoriu prarasti man brangių žmonių. Juk ir pati būnu kalta. Už tai, ką padariau. Už tai, kad savęs nesuvaldžiau. Pykčio nelaikau. Manau, kad nieko nėra blogiau, nei pykti amžinai.

Geresnis būtų pasaulis, jei jame nebūtų pykčio. Čia jau be abejonės. 

2014 m. vasario 3 d., pirmadienis

Mano laimė



Mano laimė dabar pasiekusi piką. Jau pati ją vos pasiekiu, net pasistiebus. Taip gera gera... Nespėju džiaugtis. Ir man visai nešalta. Nes šilta, labai šilta iš vidaus.
Ačiū.

2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis